Rudeninė lydekų žūklė: masalai, vietos ir taktika

Rudenį, kai vanduo atvėsta, lydekos aktyviai maitinasi ir kaupia atsargas žiemai – tai vienas geriausių metų laikų sugauti didesnę lydeką. Trumpai: ieškokite jų prie gylio perėjimų ir nykstančių žolių pakraščių, rinkitės didesnius masalus, veskite juos lėčiau nei vasarą ir visada naudokite pavadėlį. Žemiau rasite išsamiau apie vietas, masalus, įrangą ir vedimą.

Kodėl ruduo – lydekų metas

Vandeniui atvėsus, smulkžuvė susiburia į būrius ir traukiasi į gilesnes vietas, o lydekos seka paskui ją. Prieš žiemą jos maitinasi intensyviau nei vasarą, todėl dažniau puola ir didesnius masalus. Spalio pabaigoje ir lapkritį lydekos dar aktyvios, tačiau kuo šaltesnis vanduo, tuo lėtesnės jų reakcijos. Tai lemia viską – nuo masalo dydžio iki vedimo greičio.

Rudenį dažniau pasitaiko ir didesnių žuvų: stambios lydekos išeina medžioti į tas pačias vietas, kur telkiasi smulkžuvė, todėl tikimybė jas sutikti išauga.

Kur ieškoti lydekų rudenį

• Gylio perėjimai (briaunos) – vietos, kur sekluma staigiai pereina į gilesnį vandenį. Rudenį tai vienos perspektyviausių vietų tiek ežeruose, tiek tvenkiniuose.
• Nykstančių povandeninių žolių pakraščiai – žolėms retėjant, smulkžuvė laikosi likusių žalių plotų pakraščiuose, o kartu su ja ir lydekos.
• Gilesnės duobės ir įlankos – lapkritį, vandeniui dar labiau atvėsus, lydekos dažnai pasitraukia į 4–8 m gylį.
• Upėse – ramesnės tėkmės vietos už kliūčių, gilesnės vingių duobės, intakų žiotys ir atgalinės srovės.

Jei žvejojate iš valties, pirmiausia ieškokite smulkžuvės būrių – lydekos paprastai būna netoliese. Žvejojant nuo kranto verta judėti ir per dieną išbandyti kelias skirtingas vietas, o ne laukti vienoje.

Kokius masalus rinktis

Guminukai

Rudenį tai vieni universaliausių masalų. Tinka 8–15 cm vibrochvostai ir tvisteriai, vedami ant galvakablių arba ofsetinių kabliukų su svoriu. Galvakablio svorį parinkite pagal gylį ir srovę: masalas turi pasiekti dugną, bet nekristi per greitai. Pasirinkimą rasite guminukų kategorijoje.

Vobleriai ir džerkai

Šaltėjančiame vandenyje gerai veikia lėtai vedami ir pauzes darantys masalai – ypač neutralaus plūdrumo (angl. suspending) vobleriai ir džerkai. Pauzė, kai masalas „pakimba“ vandenyje, dažnai išprovokuoja kibimą net pasyvios lydekos. Žr. voblerius.

Svyruojančios blizgės

Klasika lydekoms: jas galima toli užmesti ir vesti įvairiame gylyje. Rudenį verta rinktis kiek sunkesnes blizges, vesti jas lėtai ir retkarčiais leisti nugrimzti arčiau dugno.

Sukrės

Ankstyvą rudenį sukrės dar veikia gerai, tačiau vandeniui atšalus jos dažniausiai nusileidžia guminukams ir vobleriams, nes sukrės lapelis sukasi tik esant tam tikram vedimo greičiui, o šaltame vandenyje lydekos greitų masalų vaikytis nelinkusios.

Spalvos. Drumstame vandenyje ir apsiniaukusią dieną dažniausiai geriau veikia ryškesnės, kontrastingos spalvos. Skaidriame vandenyje ir saulėtą dieną – natūralios, į smulkžuvę panašios spalvos. Turėkite abiejų tipų masalų ir keiskite, jei kibimų nėra.

Įranga: meškerė, ritė, valas ir pavadėlis

• Meškerė. Dažniausiai 2,4–2,7 m ilgio, maždaug 10–40 g arba 15–50 g testo – priklauso nuo masalų svorio. Dideliems guminukams ir džerkams reikia galingesnės meškerės. Spininginių meškerių pasirinkimas – nuo pradedančiųjų iki profesionalų lygio.
• Ritė. Paprastai 2500–4000 dydžio, su sklandžiai veikiančiu stabdžiu – jis ypač svarbus, kai kimba stambi žuvis. Žr. spiningines rites.
• Valas. Pintas valas, maždaug 0,10–0,16 mm storio, gerai perduoda kibimą ir dugno pojūtį, o jautrumas rudenį ypač svarbus, nes kibimai būna atsargūs. Rinkitės iš spininginių valų.
• Pavadėlis. Būtinas. Lydekos dantys lengvai perkerpa pintą valą, todėl naudokite plieninį, titaninį arba storą fluorokarboninį pavadėlį. Taip išvengsite ir prarastų masalų, ir žuvies su masalu nasruose.

Kaip vesti masalą šaltame vandenyje

1. Lėčiau nei vasarą. Kuo šaltesnis vanduo, tuo lėtesnis turi būti vedimas. Lapkritį dažnai geriausiai veikia beveik „tingus“ vedimas.
2. Pauzės. Vobleriui ar džerkui leiskite sustoti 2–5 sekundėms. Guminukas, vedamas laipteliu, dažniausiai kimbamas tada, kai krenta į dugną.
3. Arčiau dugno. Vėlyvą rudenį lydekos dažniausiai laikosi apatiniuose vandens sluoksniuose, todėl masalas turi dirbti būtent ten.
4. Keiskite vietą ir masalą. Jei per 15–20 minučių kibimų nėra, išbandykite kitą masalą, spalvą ar gylį, o po to – kitą vietą.

Kada geriausia žvejoti

Ankstyvą rudenį lydekos dažniau aktyvios rytais ir vakarais, o vėlyvą rudenį – dažnai vidurdienį, kai vanduo šiek tiek įšyla. Gerų rezultatų dažnai duoda apsiniaukusios dienos ir stabilūs orai. Staigūs orų pokyčiai, stiprus šaltis naktį ar ryškus atmosferos slėgio šuolis kibimą gali susilpninti, tačiau rudenį verta žvejoti beveik bet kokiu oru – lydekos maitinasi aktyviai.

Apranga, saugumas ir taisyklės

• Rudenį vanduo šaltas – žvejodami iš valties visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę ir neplaukite toli vieni.
• Rūpinkitės šilta, vėjui ir vandeniui atsparia apranga: termo rūbai, pirštinės ir neperšlampanti avalynė. Šaltomis dienomis žvejojant iš valties praverčia ir šiltas kostiumas – plačiau rašome straipsnyje kaip išsirinkti žieminį kostiumą žvejybai.
• Paleidžiamą žuvį ištraukite graibštu, o kabliuką išimkite replėmis – taip žuvį sužalosite mažiausiai.
• Prieš žvejybą pasitikrinkite galiojančias mėgėjų žvejybos taisykles: mažiausius leidžiamus žuvų dydžius, sugavimo normas ir konkretaus telkinio apribojimus. Neturint galiojančio mėgėjų žvejybos leidimo žvejoti negalima.

Trumpas kontrolinis sąrašas prieš išvykstant

• Spininginė meškerė ir ritė su pintu valu.
• Keli pavadėliai ir atsarginiai segtukai.
• Guminukai su galvakabliais, keli vobleriai ir blizgės – ryškių ir natūralių spalvų.
• Replės, graibštas, peilis.
• Šilti, vandeniui atsparūs drabužiai, pirštinės, kepurė.
• Gelbėjimosi liemenė, jei žvejojate iš valties.

Dažniausiai užduodami klausimai